Biudžetinė įstaiga, kodas juridinių asmenų registre 190541864, S. Daukanto g. 71, LT-76230 Šiauliai
Tel./faks. (8 41) 52 35 61, el. p. sdgimnazija@gmail.com
2018-05-22 Antradienis El. dienynas El. paštas Galerija Skelbimai 2%
Pamokų laikas
      1. 800 – 845
      2. 855 – 940
      3. 950 – 1035
      4. 1045 – 1130
      5. 1155 – 1240
      6. 1300 – 1345
      7. 1355 – 1440
      8. 1450 – 1535

Pamokų laikas trečiadieniais

      1. 800 – 845
      2. 855 – 940
      3. 950 – 1035
      4. 1045 – 1130
      5. 1155 – 1240
Kl. valandėlė 1250 – 1320
      6. 1325 – 1410
      7. 1420 – 1505
      8. 1515 – 1600
Mintis
Didis gėris tam, kuris išmoko mokytis.

Menandras

Mūsų partneriai



















Steigėjai





„Šitą žemę man likimas dovanojo“

Angelė Bražaitė, lietuvių kalbos mokytoja (2013-11-06 11:17:15)

Šį rudenį, spalio 26 d., sukako 220 metų nuo Simono Daukanto gimimo. Garsaus istoriko gimtadieniui paminėti mūsų gimnazijoje suorganizuotas respublikinis mokinių kūrybos konkursas „Šitą žemę man likimas dovanojo“, į kurį atsiliepė nemažas būrys jaunųjų kūrėjų: 25 poezijos darbai ir 10 prozos. Autoritetingai darbų vertinimo komisijai vadovavo istorikas, poetas Jaunius Kulnys, kuris padėjo išrinkti pačius vertingiausius darbus.

Per iškilmingą ketvirtadienio popietę dauguma laureatų perskaitė susirinkusiems savo kūrybos ištraukas, o prizininkų iš sostinės darbus klausytojų teismui pateikė dvi mokytojos lituanistės – Bražaitė ir Stancelienė. Negana to, išvydome unikalią užsienio kalbų mokytojų paruoštą filmuotą medžiagą apie rašiklių istoriją nuo lazdelių, pieštukų iki parkerių bei šratinukų. Dalis konkursantų darbus parašė rašikliais, dalis atsiuntė elektroniniu paštu jau atspausdintus.

Poezijos tekstų kategorijoje 1-oji vieta atiteko Tomui – Karoliui Kucharskiui, IV klasės mokiniui iš Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos, už eilėraštį „Simonui“. Komisiją nustebino jaunuolio pilietinė branda, dabarties bei praeities paralelė, ironija jaunajai kartai.

2-oji vieta buvo paskirta Nojui Jaseliūnui, III klasės mokiniui iš  Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos, už eilėraštį „Simono Daukanto istorija“. Malonu, kad Nojus savaip vertina istoriją.

Net 2 trečiosios vietos buvo paskirtos dviems ketvirtokėms iš Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos - Monikai Pervazaitei už eilėraštį „Daukanto balsas sustabdė lietuvį“ bei Urtei Mockevičiūtei už eilėraštį „Toks nuostabus mūs kraštas Lietuva“.

Prozos tekstų kategorijoje 1-oji vieta atiteko svečiui iš Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos – ketvirtokui  Markui Aurelijui Piesinui už  Dienoraščio fragmentą.

2-oji vieta -  buvo paskirta Jonui Petrauskui, IV klasės mokiniui iš Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos, už novelę „Mažasis partizanas“.

3-iąja vieta pasidalijo Sandra Alūzaitė, IV klasės mokinė iš Šiaulių Didždvario gimnazijos, už  miniatiūrą „Pagaliau nustojo lyti...“ bei Simona Juknevičiūtė, III  klasės mokinė iš Šiaulių  Simono Daukanto gimnazijos, už impresiją „Šviesiai geltonas lapas...“

Padėkos buvo įteiktos ir nominantams už meilę gimtajai kalbai, meilę Lietuvai, Šiauliams, lietuvybės puoselėjimą, akrostichą Simonui Daukantui, dainos animaciją: Inesai Dagytei, Eglei Stanevičiūtei, Dainorai Laimai Valiūtei, Ievai Pakulytei, Mindaugui Kaveckiui, Vilmantei Daugėlaitei - iš Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos, mažiesiems svečiams iš Medelyno pagrindinės mokyklos.

Nustebino tai, jog specialiai konkursui savo kūryba pasidalijo lietuvių kalbos mokytoja Lolita Narbutienė, pateikusi savo fotonovelių filmuką bei bibliotekos vedėja Jolanta Šilenskienė, perskaičiusi du savos kūrybos eilėraščius.

Tą gražią popietę gimnazijos aktų salėje pirmoko Domo Balinsko lūpomis skambėjo ir Jauniaus Kulnio, gero mūsų bičiulio, „Dedikacija Simonui Daukantui“, kurios pabaigoje skamba tokie žodžiai:
„Iš žinyčios šaltinio pasisemkime gyvo,
To gerojo žodžio – stebuklingo vaisto,
Kurs brutaliųjų siautulį sulaiko,-
Kad šviestų meilė žvaigždės ir vaiko...“

Ir iš tiesų, nušvito mūsų širdys meile, gerumu, patikėjome, kad ne viskas dar prarasta, kad esama gražaus atžalyno, kuris nenusigręžė nuo mūsų šalies istorijos, tradicijų ir kalbos.

Simonas Daukantas dabar galbūt šypsosi iš dausų žiūrėdamas į mus ir mintija sau, kad ne veltui tiek vargo kadaise, o ir jo vardas, neužneštas laiko smiltimis, tebešviečia visiems mums, lietuviams, aukso raidėmis.

© 2018 Šiaulių Simono Daukanto gimnazija