Biudžetinė įstaiga, kodas juridinių asmenų registre 190541864, S. Daukanto g. 71, LT-76230 Šiauliai
Tel./faks. (8 41) 52 35 61, el. p. info@daukantas.lt
2024-05-04 Šeštadienis El. dienynas El. paštas Galerija Skelbimai
ES fondų logotipas
Meniu
Patyčių dėžutė
PPT informacija
Edukacinis Gidas
Mokykla lyderė
Pilietiškumo mokykla
Energy Smartmeter
SVEIKAS SAULĖS MIESTAS
Lions-Quest
Dofe
Erasmus+
Erasmus+
Dofe
Sveitakiada
Socialinių kompetencijų ugdymas – SKU
Tėvų linija
Tu ne vienas
ATVIROS EKOSISTEMOS ATSISKAITYMAMS NEGRYNAISIAIS PINIGAIS BENDROJO UGDYMO ĮSTAIGŲ VALGYKLOSE KŪRIMAS“ NR. 04-002-P-0001
Pamokų laikas
      1. 800 – 845
      2. 855 – 940
      3. 950 – 1035
      4. 1055 – 1140
      5. 1200 – 1245
      6. 1300 – 1345
      7. 1355 – 1440
      8. 1450 – 1535

Pamokų laikas trečiadieniais

      1. 800 – 845
      2. 855 – 940
      3. 950 – 1035
      4. 1055 – 1140
      5. 1200 – 1245
      Kl. valandėlė 1300 – 1330
      6. 1335 – 1420
      7. 1430 – 1515
      8. 1525 – 1610
Mintis
Yra tik vienas skirtumas tarp išprotėjusio žmogaus ir manęs. Aš neišprotėjęs.

S.Dali

Mūsų partneriai

Šiaurės Lietuvos kolegija

Medelyno progimnazija

VilniusTech

Vinco Kudirkos progimnazija

Rėkyvos progimnazija

Salduvės progimnazija

Ragainės progimnazija

Jovaro progimnazija

Zoknių progimnazija

VU Šiaulių akademija

Steigėjai

Šiaulių miesto savivaldybė

Švietimo ir mokslo ministerija

Naujos knygos bibliotekoje

Bibliotekininkos vedėja Jolanta Šilenskienė (2021-12-06 07:40:36)

„Ką jie mums padarė“ – tai knyga, kurios jau keliolika metų laukia lietuviai, patys kentę miškuose, kalėjimuose, tremtyje ar emigra­cijoje, arba užaugę girdėdami skausmingus tėvų ir senelių pasakojimus. Prof. Danutė Gailienė labiausiai žinoma dėl jos darbų savižudybių ir psichologinio skausmo tyrimų srityje, bet pastaraisiais metais ji susidomėjo didesnio masto problemomis – ne tik atskirų žmonių, bet visos tautos patirta trauma, kylančia iš nelengvos ir sudėtingos praėjusio amžiaus Lietuvos istorijos. Vienas po kito okupaciniai režimai žalojo ne tik atskirų žmonių, bet ir jų šeimų, vaikų likimus.
Kaip traumas traktuoja šiuolaikiniai sveikatos mokslai, ar žmones dar ir šiandien veikia traumuojanti praei­tis, kur jų stiprybės šaltiniai, kas padeda nepalūžti, kaip traumos veikia visuomenės atmintį ir net dabartinį gyvenimą, kodėl mums svarbu apie tai kalbėtis.

„Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ – nemari literatūros klasika, kūrinys, išgarsinęs čekų rašytoją Jaroslavą Hašeką, ir vis dar daugelio su pasimėgavimu cituojamas įvairiose gyvenimo situacijose. Kai tik prasideda Pirmasis pasaulinis karas geros prigimties ir garbingas Šveikas pašaukiamas tarnauti ir tampa ištikimiausiu Austrijos-Vengrijos kariuomenės kariu. Jo nevykę bandymai patekti į frontą kuo puikiausiai jį nuo to apsaugo.
Tai mažo žmogaus, patekusio į didžiulę biurokratinę sistemą, istorija. „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ sujungia žaismingą tekstą ir aštrią satyrą ir atskleidžia niūrų karo beviltiškumą.

Šveikas – pasaulinio garso genialus kvailys, charakteris, kuriame dera lietuviškas „trečiasis brolis“.

Jo požiūris į gyvenimą, pagrįstas tuo, jog vienintelė gyvenimo prasmė yra gyventi, tapo daugelio kartų moto.

 

Kareivis Šveikas – paties rašytojo Jaroslavo Hašeko atitikmuo. Jis taip pat buvo pašėlęs bohemiškas kūrėjas, kuriam gyvenime itin rūpėjo pokštai ir šmaikštūs pokalbiai. Gyventi šia akimirka – tai rašytoją ir jo personažą jungiantis motyvas. Per pirmąjį pasaulinį karą jam teko kovoti trijų skirtingų valstybių kariuomenėse. Po vieno mūšio grįžo su peršauta kepure, tačiau nenukentėjęs. Kaip ir jo sukurtas garsusis Šveikas, Hašekas iš visų bėdų išlipdavo sausas.
Knyga „Šauniojo kareivio Šveiko nuotykiai“ išversta į 60 kalbų, tai labiausiai verčiama čekų autoriaus knyga pasaulyje.

„Bėgūnai" – 2018 m. Nobelio literatūros premijos laureatės romanas. Olga Tokarczuk – ryški, nepaprastu sąmoju ir ypatinga vaizduote pasižyminti šiuolaikinės lenkų literatūros žvaigždė.
Pasakojimą apie bėgūnus ir jų ekscentrišką pasaulėvoką O. Tokarczuk išgirdo kadaise pati atklydusi į Maskvą. Romano veiksmas šokinėja nuo XVII a. iki šių dienų, o jo struktūra – tarsi atskirų, ir visai pramanytų, ir tikrais faktais paremtų, miniatiūrų vėrinys.

Kas verčia žmogų keliauti, blaškytis po erdvę, iš kur tas nenumaldomas poreikis lėkti, kodėl pasaulis šiandien toks nerimstantis? Atsakymą, regis, turėjo XVII a. egzistavusi, o turbūt dar ir šiandien gyva, Rusijos sentikių bėgūnų sekta, maniusi, kad nuo piktosios dvasios, nuo velnio ir visokio blogio gelbsti tik nuolatinis judėjimas, kapanojimasis prieš srovę, nes plaukimas pasroviui – tai anaiptol ne tikrasis judėjimas. Tačiau bėgūnai tiki ne tik fiziniu judėjimu. Protas. Protas taip pat turi judėti į priekį. Tad ar nematyti ryškaus ryšio su šiuolaikiniu pasauliu – tu privalai judėti, augti, mąstyti, norėti, domėtis, kad velnias (o gal tingi apatija?) tavęs nepaverstu mažu žmogeliu – vartotoju, kuris galvoja tik apie pinigus, daiktus ir bergždžią kasdienybę.

Tai sunki knyga. Daug gylio, daug minčių – apie pro šalį judantį žmogų ir jo beribį vidinį pasaulį. Jei tokia nuotaika pradėsite, skaitysite su malonumu.







© 2024 Šiaulių Simono Daukanto inžinerijos gimnazija