 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
| Pamokų laikas |
|---|
|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
| Mintis |
|---|
| O tempora, o mores! Cicero |
| Mūsų partneriai |
|---|
          |
| Steigėjai |
|---|
  |
Respublikinė integruota, interaktyvi konferencija
Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lolita Narbutienė ir Ib klasės mokinė Irmantė Čepulytė (2021-03-19 09:47:35)„Littera docet, littera nocet“ – taip intriguojančiai skamba kovo 5 d. vykusios respublikinės integruotos, interaktyvios konferencijos pavadinimas. Sunkus, ar ne? Taip ir man pasirodė. Bet truputį paieškojusi radau šio posakio lietuvišką vertimą: „Raidė moko, raidė kenkia“ – pavadinimas tarsi kvietė diskutuoti. Konferenciją organizavo Klaipėdos „Aukuro“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja ekspertė L. Kaupienė. Šioje nuotolinėje konferencijoje pristatyta net 30 pranešimų, kuriuos skaitė ir mokslininkai, ir mokytojai, ir mokiniai net iš 12 skirtingų miestų, o jų klausėsi daugiau kaip 130 klausytojų iš visos Lietuvos.
Konferencijoje dalyvavo keli žymūs mokslininkai. Renginį pradėjo Vasario 16-osios akto radėjas, Europos Parlamento narys, profesorius, istorikas Liudas Mažylis pranešimu „Raidė moko“. Profesorius L. Mažylis ne tik papasakojo, kaip buvo surastas Vasario 16-osios aktas, bet ir atskleidė jo prasmę, atkreipė dėmesį į teksto žodyną, kuris visai kitoks, nei mes esame įpratę skaityti dokumentuose per istorijos pamokas. Įdomus bei žaismingas pasirodė ir Lietuvių kalbos instituto habilituotos humanitarinių mokslų daktarės, profesorės Dalios Kiseliūnaitės pranešimas „Nuo leptelėjimo iki šmeižto”, kuriame ji įtaigiai aptarė įvairių šiuolaikinių posakių bei komentarų prasmę. O Vytauto Didžiojo universiteto humanitarinių mokslų daktarė, docentė Žydronė Kolevinskienė nuoširdaus ir jautraus bendravimo svarbą atskleidė pranešime „Dialogas: tarp dviejų, vieno į kitą...“. Istorija, lietuvių kalba ir literatūra – tokios buvo ir svarbiausios kitų pranešimų kryptys.
Per konferenciją buvo atskleista daug įdomių temų, kurios labai man patiko. Mokinių ir mokytojų pranešimų temos buvo pačios įvairiausios – nuo savito požiūrio į šiuolaikinių paauglių vartojamą žodyną - jį gražiai atskleidė Tauragės „Šaltinio“ progimnazijos 8 klasės mokinys R. Jankus pranešime „Mokinių žodynas šiuolaikiniame informacinių technologijų pasaulyje” - ir literatūros tekstų analizės (labai gilus ir įdomus žvilgsnis į tragiško likimo poeto V. Mačernio eilėraštį Šilalės rajono Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo P. Gedvilo pranešime „Gęstančio pasaulio vizija V. Mačernio eilėraštyje „Didelė upė teka”) iki žaismingo naujausių kvantinės fizikos atradimų aptarimo, kurį pristatė Gargždų „Kranto” pagrindinės mokyklos fizikos ir matematikos mokytoja I. Tulabienė pranešime „Elementariosios dalelės: ar iš tikro elementaru?” Man labai įdomu buvo klausytis ir apie tai, kaip šiuolaikiniai vaikai kalba socialiniuose tinkluose ar tarpusavy – šia tema pranešimą „Narciziško žmogaus kalbos ypatumai” parengė Klaipėdos „Varpo” gimnazijos IIa klasės mokinė U. Šutrajevaitė. Susimąsčiau - galbūt tikrai mūsų karta truputį narciziška? O kaip jūs į tai atsakytumėte?
Mūsų gimnazijai atstovavo trys žmonės: IIb klasės gimnazistė Meida Tropinaitė gražiai atskleidė poeto V. Mačernio sonetų savitumą pranešime „Kuo savitas V. Mačernio pavasaris?”, o aš pabandžiau palyginti, kuo panašios žymaus XX a. pradžios rašytojo I. Šeiniaus romano „Kuprelis: vienos pavasario dienos pasaka“ veikėjo Olesio ir mano bendraamžių gimnazistų, pirmokų ir antrokų, vertybės pranešime „Kas visada svarbu jaunam žmogui?”. Mums pasiruošti padėjo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lolita Narbutienė. Be to, mokytoja pristatė pranešimą „Dovanojimo ir dėkingumo kultūra Šatrijos Raganos apysakoje ,,Sename dvare". Smagu buvo ruoštis renginiui, o įspūdžiai, kuriuos patyriau, kai kalbėjau tokiai didelei ir rimtai auditorijai, tikrai išliks ilgai.
Konferencijos pabaigoje Humanitarinių mokslų daktaras, rašytojas Rimantas Kmita savitai pašmaikštavo apie kūrėjo gyvenimo savitumą – jo pranešimas „Literatūra ir gyvenimas“ buvo dialogas su skaitytoju. Klausiausi jo ir galvojau, kad kažin, ar buvau kada nors tiek įdomių dalykų išgirdusi per vieną pavasario dieną.
