 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
 |
| Pamokų laikas |
|---|
|
1. 800 – 845 2. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 6. 1300 – 1345 7. 1355 – 1440 8. 1450 – 1535 Pamokų laikas trečiadieniais 1. 800 – 8452. 855 – 940 3. 950 – 1035 4. 1055 – 1140 5. 1200 – 1245 Kl. valandėlė 1300 – 1330 6. 1335 – 1420 7. 1430 – 1515 8. 1525 – 1610 |
| Mintis |
|---|
| Jei žvaigždės rodytųsi kartą per tūkstantmetį, kaip žmonės jas mylėtų ir garbintų! R. V. Emersonas |
| Mūsų partneriai |
|---|
          |
| Steigėjai |
|---|
  |
Susipažinimas su kitokia – japonų ir kiniečių – virtuve
IVb klasės mokinė Ingrida Dešinsytė, technologijų mokytoja Regina Vaitkevičienė (2016-12-12 14:37:01)
Šių metų gruodžio 5 dieną abiturientai, lankantys technologijų mitybos ir turizmo pamokas, kartu su technologijų mokytoja Regina Vaitkevičiene paįvairino pamokų aplinką išvykdami į PC „SAULĖS MIESTAS" esantį restoraną „SOYA". Čia turėjome galimybę ne tik susipažinti su japonų ir kiniečių virtuvių ypatumais, bet ir paskanauti įvairių patiekalų. Lyginant su kitomis Tolimųjų Rytų regiono virtuvėmis, japonų virtuvei būdinga tai, kad čia vartojama palyginti mažai mėsos. Šalyje gyvulininkystė nėra išvystyta, o dėl budistinių priesaikų apie 300 metų mėsa buvo beveik uždrausta. Vietoj gyvulių mėsos Japonijoje labai daug suvartojama jūros produktų. Žuvis ir kitos jūrų gėrybės gali būti valgomos žalios, keptos, virtos riebaluose, džiovintos ir kitaip paruoštos.
Šiai virtuvei būdingas gausus jūržolių vartojimas. Jos yra džiovinamos arba sūdomos, dedamos į daugybę patiekalų kaip daržovė arba kaip prieskonis. Japoniška virtuvė iš kitų Tolimųjų Rytų išsiskiria ir savo prieskoniais. Be įprastinių visam regionui sojų padažo, sojų pastos bei ryžių acto japonai gausiai vartoja sake, saldų padažą. Japonų virtuvėje populiarus ir krienas vasabi. Tačiau apskritai šiai virtuvei yra būdingas saldokas skonis, o aštrūs prieskoniai čia beveik nevartojami. Patiekalai dažnai yra prėskoki, mat labai paplitęs terminis maisto apdorojimas – virimas, todėl patiekalai skaninami jau valgant - mirkomi į tam skirtą padažą. Japonų virtuvėje labiausiai iš visų Tolimųjų Rytų virtuvių siekiama išryškinti tikrąjį produkto skonį.
Restorano „SOYA" interjeras leido pasijusti tolimojoje Japonijoje, nes stalo serviravimo indai, įrankiai irgi buvo išskirtinio rytietiško dizaino. Daug kam iš mūsų buvo sudėtinga valgyti dviem lazdelėmis, tad kai kas valgė mums įprastais įrankiais: peiliu ir šakute. Bandėme paragauti kuo įvairesnių patiekalų: paukštienos, žuvies, daržovių, deserto. Ne visiems patiko saldūs, krakmolo pagrindu pagaminti padažai. Vieni gyrė aštrius patiekalus, o kitiems patiko sojos prieskoniai. Japonų patiekalai nėra aštrūs, tai daugiau būdinga kintiečių virtuvei.
Netradicinėje pamokoje buvo atkreiptas dėmesys ir į mėsos, žuvies, daržovių pjaustymo bei serviravimo būdus. Rytiečių virtuvėje maisto pasirinkimo spektras platus: nuo daržovėmis pagardintų ryžių su vištiena iki įvairių rūšių suši bei sriubų ar net žaliosios arbatos skonio ledų. Tyrinėjome, testavome, palyginome savo nacionalinės ir japonų bei kintiečių virtuvės produktus, patiekalus. Visi kartu praleidome puikų laiką, kuris paliko neišdildomą įspūdį apie šių šalių kulinarinę virtuvę!