Biudžetinė įstaiga, kodas juridinių asmenų registre 190541864, S. Daukanto g. 71, LT-76230 Šiauliai
Tel./faks. (8 41) 52 35 61, el. p. sdgimnazija@gmail.com
2018-05-22 Antradienis El. dienynas El. paštas Galerija Skelbimai 2%
Pamokų laikas
      1. 800 – 845
      2. 855 – 940
      3. 950 – 1035
      4. 1045 – 1130
      5. 1155 – 1240
      6. 1300 – 1345
      7. 1355 – 1440
      8. 1450 – 1535

Pamokų laikas trečiadieniais

      1. 800 – 845
      2. 855 – 940
      3. 950 – 1035
      4. 1045 – 1130
      5. 1155 – 1240
Kl. valandėlė 1250 – 1320
      6. 1325 – 1410
      7. 1420 – 1505
      8. 1515 – 1600
Mintis
An expert is one who knows more and more about less and less.

Nicholas Murray Butler

Mūsų partneriai



















Steigėjai





Tarptautinis COMENIUS projektas „Klimato medis“ Turkijoje

Anglų kalbos mokytoja Jurga Selvenienė (2015-06-16 14:22:40)

Šiaulių Simono Daukanto gimnazijos mokiniai  kartu su Toki Mehmet Akif Ersoy mokyklos mokiniais iš Ardahano provincijos (Turkija) tęsė tarptautinį Comenius projektą „Klimato medis“. Trylika IIm klasės gimnazijos mokinių ir dvi  anglų kalbos mokytojos - Diana Vaidžiulė ir Jurga Selvenienė vyko į antrąjį šio projekto dalyvių susitikimą - šį kart  Šiaurės Turkijoje. Po grįžimo namo, praėjus kelioms paroms ir nusėdus emocijoms, ramiai permąstome potyrius, gautas žinias ir trumpas, bet įsimintinas pažintis. Įspūdžiai susiliejo į bendrą, ko gero, labiau nujaučiamą, nei garsiai išsakytą išvadą: tai, kas mums buvo duota, matuojame  širdies ir patirties skalėmis.

Pagrindinė projekto idėja buvo ne tik šviesti ir skatinti domėtis klimato kaitos problemomis, bet ir padėti suvokti mokiniams mokslinius, socialinius, kultūrinius žmonijos ir aplinkos tarpusavio priklausomybės aspektus. Projektas patvirtino tiesą, kad šiuo visuotinės globalizacijos, kultūrų asimiliacijos laiku mes pasauliui esame įdomūs tiek, kiek esame skirtingi ir individualūs. Taip pat šis projektas suteikė galimybę atskleisti kultūrų skirtumus, iš naujo suvokti ir pamilti savo tautos istoriją, kultūrą ir tradicijas.

Vizitas truko net 10 dienų. Savo kelionę pradėjome skrydžiu iš Vilniaus į Kutaisį Gruzijoje. Kai kuriems mokiniams šis skrydis buvo pirmasis, tad jie stebėjo ir žavėjosi stratosferos vaizdais. Visiems teko patirti ir šiek tiek įtampos, nes lėktuvui leidžiantis lijo ir žaibavo, patyrėme nedidelę turbulenciją, o ir nusileidimas nebuvo švelnus.

Toliau su temperamentingu vairuotoju gruzinu skriejome siaurais keliukais Batumio, dažnai vadinamo antrąja Gruzijos sostine, link. Apžiūrėję miesto įžymias vietas ir pasivaikščioję prie Juodosios jūros, pajudėjome Turkijos link. Kirtę Gruzijos - Turkijos sieną, toliau visą kelią kilome ir leidomės, vingiavome nesibaigiančiais siaurais kelių serpentinais. Neįtikėtina, bet buvome pasiekę maždaug 2200 metrų aukščio kalno viršūnę! Oro temperatūra laipsniškai žemėjo, žolę kalnuose pakeitė sniegas. Matydami įspūdingą aukštį, mokiniai juokavo, siūlydami įsijungti skrydžio režimą telefonuose. Tokia kelionė suteikė ne tik ekstremalių pojūčių, bet ir leido grožėtis kvapą gniaužiančiais kalnų vaizdais. Taigi, vėlai vakare sėkmingai pasiekėme tolimąjį Ardahaną, kuris yra įsikūręs 1200 metrų virš jūros lygio.

Jau pirmąją naktį buvome pasveikinti sveiki atvykę į Turkiją. Saulei tekant visus pažadino tikintiesiems iš garsiakalbių sklindantis kvietimas maldai. Po poros naktų, įsijautę į turkišką aplinką, šio kvietimo maldai jau negirdėdavome.

Jei atvirai, tai tik atvykę pagalvojome, ką reikės 8 dienas čia veikti? Tada dar nenutuokėme kokios intensyvios, įdomios ir turiningos bus ateinančios dienos. Ir jeigu kas būtų pasakęs, kad išvykstant išsiskyrimo ašaros liesis upeliais, tai jau tikrai būtume pakraipę galvas. Jau pirmąjį rytą atvykę į partnerių mokyklą, pajutome projekto svarbą, neįtikėtiną nuoširdumą ir pagarbą mums. Mėlynas uniformas dėvinčių mokinių buvome sutikti su dideliu klegesiu ir ištiestų į mus rankų jūra. Tarptautinio projekto antrosios dalies reikšmingumą patvirtino vietos valdininkų ir žiniasklaidos atstovų apsilankymas jo atidaryme. Projekto temos aktualumą pabrėžė ir Ardahano provincijos švietimo skyriaus vadovas savo oficialioje projekto atidarymo kalboje.

Pagrindinė šio projekto sėkmės priežastis – veiklos įvairumas bei organizatorių siekis suteikti mums, dalyviams, didžiausią įmanomą kiekį patirčių. Mokykloje organizuotos akademinės veiklos buvo įdomios, aktualios, skatinančios kūrybiškumą ir kritinį mastymą. Pradžioje mokiniai buvo supažindinti su turkiškais menais – ekologiška tapyba ant keramikos ir tapyba ant vandens. Kiekvienas galėjo išlaisvinti savo kūrybinį potencialą, dalyvaudamas šiame procese. Tapybai buvo naudojami natūralūs, rankų darbo dažai. Kaip sudėtinė dažų dalis buvo naudojama jaučio tulžis. Vanduo, ant kurio piešiama, buvo sutirštinamas specialiu jūros dumblių ir augalų mišiniu. Teptukai gaminami iš rožių stiebelių ir ašutų. Mūsų meno kūriniai buvo įrėminti ir padovanoti mums kaip suvenyrai.

Kitą dieną ėmėmės kur kas rimtesnių dalykų. Sužinojome, kas yra ekologinis pėdsakas. Kiekvienas mokinys skaičiavo savo asmeninį ekologinį pėdsaką įvairiose srityse (gyvenamoji vieta, mityba, vartojimas, mobilumas ir t.t.) ir apskaičiavo kiek Žemės planetų reikės žmonijai išlaikyti laikantis dabartinio gyvenimo būdo. Gautus duomenis lyginome, analizavome, interpretavome ir pateikėme išvadas bei rekomendacijas. Atlikome tikrai didelį darbą stiprinant savo pačių ekologinį sąmoningumą.

Toliau tęsėme projekto temą, dalyvaudami dinamiškoje paskaitoje-diskusijoje apie ekologines problemas. Pasitelkę įvairius metodus, nagrinėjome ekologines problemas susijusias su žmonių gyvenimu ir planeta, bandėme išsiaiškinti, ką kiekvienas asmeniškai galėtume nuveikti kasdien, kad prisidėtume prie globalių ekologinių problemų sprendimo. Lyginome Lietuvos ir Turkijos žmonių ekologinį požiūrį, pastangas ir veiksmus, kuriais galėtume prisidėti prie gamtos išsaugojimo, aiškinomės, kokie ekologiniai kriterijai laikomi svarbiausiais skirtingose šalyse.

Įdomi veikla mūsų laukė ir kitą dieną vietos hidrometeorologijos tarnyboje klimatologijos ir meteorologinių prognozių skyriuje. Sužinojome apie Žemės reljefo, t.y. kalnų įtaką juos supančių teritorijų klimatui bei kodėl kartais priešingose kalnų pusėse esančių teritorijų klimatas taip skiriasi, kad tokie kalnai tampa klimato juostų riba. Turėjome galimybę išbandyti, kaip veikia šioje stotyje įdiegta moderni, didelio našumo skaičiavimo sistema, aparatinė ir programinė įranga, kuri užtikrina didelį sistemos patikimumą, stabilų darbą ir prieinamumą vartotojams.

Tai toli gražu ne visos veiklos. Turėjome galimybę lankytis dalykų pamokose, jas stebėti, dalyvauti mokymo procese. Mūsų mokiniams buvo suorganizuota įspūdinga turkų liaudies šokių pamoka. Gimnazistai vilkėjo tautinius turkų kostiumus, skambėjo autentiška turkų muzika. Užsiėmimą vedė specialiai šiai pamokai pakviestas profesionalus šokėjas. Muzikos pamokoje ne tik dainavome turkų ir lietuvių liaudies dainas, bet ir lyginome jų ritmą bei metrą, tematiką. Pastebėjome, kad abiejų tautų dainų siužetuose atsispindi gamtos vaizdai, žvėrių ir paukščių gyvenimas,  žmogaus gyvenimas lyginamas su augalų gyvenimu.

Mūsų vizito pabaigoje mokykloje vyko gamtos mokslų mugė, kurios tikslas buvo pademonstruoti pakankamai sudėtingus gamtos mokslų dėsnius, atliekamus pačių sukonstruotais prietaisais bei sugriauti mitą, jog gamtos mokslai, tokie kaip matematika, fizika, biologija, chemija, mokiniams yra sunkūs ir neįdomūs. Buvo įdomu stebėti mokinių ir mokytojų atliekamus bandymus iš azoto, įvairių kitų cheminių elementų,  kokioje temperatūroje išsilydo metalas, kaip pasigaminti mini vulkaną ar geizerį, kokie yra gėlo, šalto ir sūraus vandens skirtumai. Mugės lankytojai buvo  mokomi tiltų konstravimo technikos iš popieriaus – tai galimi realių metalinių konstrukcijų tiltų pavyzdžiai. Na, o mugės šurmuly bendravome ir su kitų mokyklų mokiniais, dalinomės įspūdžiais.

Projekto metu aplankėme ir kitas miesto mokyklas, profesinio rengimo centrą. Šiltai bendravome su mokiniais, mokyklų vadovais. Turime prisipažinti, kad nesitikėjome, jog šio miesto mokyklos bus taip naujoviškai įrengtos ir aprūpintos moderniomis technologijomis.

Mes ne tik dalyvavome akademinėje veikloje, bet ir patyrėme neužmirštamų įspūdžių partnerių suorganizuotose išvykose. Ir žinoma, malonu buvo tai, kad į visas išvykas vykome kartu su mūsų partneriais, su kuriais vos per kelias dienas atradome ryšį. Taigi, pirmiausiai aplankėme Kars miestą Turkijos šiaurės rytuose, netoli Armėnijos sienos. Miestas yra Armėnijos kalnyne, 1750 metrų aukštyje. Užėjome į mečetę, apsigobę audiniu galvas ir nusiavę batus. Po to apžiūrėjome Karso tvirtovę, nuo kurios atsiveria įstabi, kvapą gniaužianti miesto panorama.

Kitą dieną laukė dar įspūdingesnė išvyka į Ani miestelį Turkijos-Armėnijos pasienyje, vieną didžiausių išlikusių senovinių miestų per kurį prieš 1000 metų ėjo Šilko kelias. Įėjus pro miesto vartus, apima stulbinantis jausmas: didžiulių akmeninių statinių griuvėsiai banguojančios žolės jūroje. O Armėnija, rodos, ranka pasiekiama, teskiria status skardis ir Akhurian upė. Norint apžiūrėti visą teritoriją, reikėjo kopti į kalną, leistis, vėl kopti, kas buvo iššūkis didžiajai daliai mokinių. Tačiau regėti vaizdai nusvėrė fizinį nuovargį. Visos šios įdomybės geografiškai yra taip arti mūsų – beveik Europoje  ir taip toli kultūriškai – beveik viduramžiuose.

Dar viena proga pažinti šį tolimą kraštą buvo išvyka prie didžiulio krioklio. Netaisyklingos formos uolos, nuo kurių krinta krioklio vandenys, kuria unikalų natūralaus peizažo paveikslą. Toje vietovėje dominuoja grupėmis susispietę pušynai, taip pat galima pamatyti laurų, seratonijų medžius bei laukines alyvas. Diena buvo kaip nė viena kita karšta. Tad neatsispyrėme pagundai pasimėgauti ir atsigaivinti didžiulio krioklio purslais. Šlapome, taškėmės ir krykštėme lyg vaikai.

Įsimintina buvo ir iškyla nacionaliniame parke prie ežero pilno įvairiaspalvių žuvų, apsupto tankaus kalnų miško, esančio 45 minutės kelio nuo Gruzijos sienos. Daug bendravome, sportavome, dainavome ir, aišku, valgėme. Vėlai vakare, pakeliui į namus, neatsispyrėme pasiūlymui užsukti į jaukią kalnų užeigą, paragauti nuostabaus skonio tradicinio sūrio deserto. Be to, čia veikė puikus WI-FI ryšys. Bijojome, kad po ilgos dienos mūsų neištiktų socialinių tinklų abstinencijos priepuolis.

Visos šios išvykos tik dar kartą patvirtino nuostatą, kad bendravimas neformalioje aplinkoje suartina skirtingų kultūrų žmones, jų metu atsiskleidžia tokios patrauklios asmenybės savybės, kurių netektų pažinti oficialioje aplinkoje. Kuriant šiltesnį betarpišką bendravimo ir bendradarbiavimo ryšį padėjo ir autentiškas kasdienis arbatos gėrimo ritualas. Turkijoje arbata, kaip ji čia vadinama Çay, yra labai populiari ir jos gėrimo tradicijos giliai įsišaknijusios. Jie neturi nustatytų valandų arbatai gerti, tai ne Anglija su popiečio arbatėlėmis. Įsitikinome, kad arbata turkams yra visada tinkamas gėrimas: nuo ankstyvo ryto iki pat nakties.

Na, o mūsų gimnazistai kelionėje atsiskleidė kaip nuostabūs jauni žmonės, atviri naujovėms, pozityvūs, kūrybingi ir visuomet gerai nusiteikę. Pasirodo, turintys ir nerealų humoro jausmą. Puikios jų anglų kalbos žinios padėjo sukurti betarpišką ir organišką tarptautinį dialogą.

Visą viešnagės laiką jutome projekto partnerių besąlygišką rūpinimąsi mumis, žavėjomės jų geraširdiškumu, dosnumu, vaišingumu ir mums teikiamu nuoširdžiu dėmesiu. Vienas projekto siekių - organizatorių noras paskatinti jaunus žmones bendradarbiauti, dirbti ir rasti bendrą kalbą tarptautinėje aplinkoje- išsipildė su kaupu. Šis projektas buvo ne tik puiki edukacinė priemonė, bet ir galimybė pažinti turizmo pramonės nepaliestą kraštą, jo kultūrą, ir galbūt susirasti ilgalaikių bendradarbiavimo partnerių. Tikimės, kad užsimezgę draugiški santykiai nenutrūks, o taps naujų projektų pagrindu.

















© 2018 Šiaulių Simono Daukanto gimnazija